Mokyklinė dūdelė
New product
PANAŠIOS PREKĖS
Prekės aprašymas
Mokyklinė dūdelė – tai šešių skylučių pučiamasis instrumentas, pasižymintis lengvu garso išgavimo būdu bei paprasta pirštuote, todėl juo muzikuoti gali visi, pradedant darželinukais, baigiant suaugusiais. Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos mokyklose dūdelės ypač išpopuliarėjo ir muzikinio ugdymo procese pakeitė ne itin geros kokybės metalofonus. Dūdeles pamėgo pradinių klasių mokiniai bei juos mokantys pedagogai. Šis paprastas, kiekvienam vaikui prieinamas instrumentas išsprendė opią mokyklinio instrumento, tuo pačiu ir instrumentinio muzikavimo, problemą. Dūdelė tapo puikia priemone lavinti klausą tų mokinių, kurie nesugeba tiksliai intonuoti (tokių vaikų į pirmą klasę ateina kasmet vis daugiau). Pramokę groti dūdele, vaikai kartu išmoksta ir geriau dainuoti, pagerėja jų kvėpavimo bei intonavimo įgūdžiai.
Dėl savo kainos ir grojimo paprastumo dūdelės yra bene vienintelis muzikos instrumentas, kuriuo įmanoma aprūpinti visas pradžios mokyklas.
Groti dūdele labai paprasta ir patogu. Dūdele mokomasi groti nuo gaidos si (visos skylutės atviros) paeiliui po vieną uždengiant visas skylutes. Šešių skylučių dūdele galima pagroti ir alteruotus garsus. Dūdavimo sėkmę lemia du dalykai: taisyklingas pūtimas ir teisingas skylučių dengimas. Jų abiejų reikia mokytis.
Tad kaip dūdelę pūsti?
- Prie lūpų dedamas tik pats dūdelės galiukas (dažnai vaikai mėgsta į burną susikišti gerą trečdalį dūdelės)
- Pučiama palengva, nestipriai. Pučiant per smarkiai, dūdelė pradeda spiegti. Įsitikinus, kad visi vaikai teisingai moka valdyti oro srovę, mokomasi dūdele taisyklingai išgauti garsą.
- Kiekvieno garso pradžia formuojama nežymiu, bet aktyviu liežuvio galiuko judesiu, tarsi tartume skiemenį „tu“. Kai išmokstama taisyklingai pūsti, pereinama prie mėgdžiojimo pratimų. Dūduojama atviromis skylutėmis (skamba gaida si).
Bene sunkiausias uždavinys – išmokti taisyklingai dengti skylutes. Pradedama mokytis dengti po vieną skylutę nuo viršaus, naudojant įvairius pratimus ir tam tinkančias liaudies daineles. Mokantis dengti dūdelės skylutes, būtina atsiminti keletą taisyklių:
- skylutės dengiamos pirštų pagalvėlėmis;
- pirštai skylutes turi uždengti aklinai (jeigu jos nebus gerai uždengtos, dūdelė spiegs);
- negalima pernelyg spaustipirštų, juos reikia laikyti laisvai ir patogiai;
- pirštai turi išlaikyti puslankio formą.
Jei nors vienas pirštas savo skylutės glaudžiai neuždengia, dūdele norimo garso išgauti nepavyksta. Dažniausiai skylutės nesandariai uždengiamos būtent dėl pernelyg didelio spaudimo pirštais arba dėl to, kad pirštai išsitiesia ir nuo skylučių nuslysta. Kiekvienas pirštas turi savo nuolatinę vietą. Kairės rankos smilius, didysis ir bevardis pirštai dengia tris viršutines skylutes, dešinės rankos smilius, didysis ir bevardis – tris apatines.
Taigi, išraiškingas muzikavimas mokykline dūdele gali suteikti vaikams daug laimingų akimirkų, patirti instrumentinio muzikavimo, ansamblinio grojimo, bendros muzikos kūrybos džiaugsmo. Tuo pačiu grojimas dūdele paspartina natų rašto mokymąsi, lavina muzikinę klausą, padeda išmokti taisyklingai kvėpuoti ir tiksliai intonuoti.