Tam tikrais momentais jausti stresą darbo aplinkoje - normalu. Tačiau kitiems žmonėms šis stresas ilgainiui sustiprėja, patampa viską griaunantis, vedantis į pervargimą, cinizmą ir netgi pyktį savo darbui. Darbuotojas gali pradėti galvoti, jog jo darbas nereikšmingas, nesvarbus; suabejoti savo sugebėjimais jį atlikti. Šis procesas yra geriau žinomas perdegimo sindromo pavadinimu. Kaip jį atpažinti ir kaip su juo kovoti? Oliver.lt padės atsakyti į šiuos klausimus.
Kaip atpažinti perdegimo sindromą?
Sakoma, kad karjeros perdegimas įsivyrauja žmogaus gyvenime itin klastingai: lėtai, per tam tikrą laiką. Jog lengviau jį atpažintumėte jau pradžioje, jam nepradėjus visiškai kontroliuoti Jūsų gyvenimo - atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus bei neignoruokite juos patiriant.
1. Išsisėmimas: Jaučiamas išsekimas, energijos, fokuso stygius. Negalėjimas išsimiegoti naktimis.
2. Atsitraukimas: Nebegalėjimas pasidžiaugti, pasimėgauti savo atliekamu darbu. Jaučiamas kritiškumas, kaprizingumas darbo kolegų ar kitų žmonių atžvilgiu. Pesimistiškumas ir saviizoliacija, apatiškumas.
3. Neefektyvumas: mažesnis produktyvumas.
Kaip kovoti su perdegimu?
Net ir nedideli veiksmai kartais gali paskatinti reikšmingus teigiamus pokyčius.
- Sąraše pasižymėkite dalykus, kurie jums kelia daugiausia streso. Tada identifikuokite vieną dalyką, kurį galite padaryti per darbo savaitę, jog galėtumėte jį susimažinti, jo atsikratyti. Pavyzdžiui: „Man reikia pasikalbėti su darbo vadovu apie galimybę priimti papildomą personalą" ir t.t. T.y. - koncentruokitės į tai, ką Jūs esate pajėgus / išgalintys padaryti, jog pagerintumėte stresinę situaciją, kurioje esate.
- Kreipkitės pagalbos - blogų emocijų laikymas savyje gali limituoti jūsų galimybes vėl pasijusti gerai. Identifikuokite žmogų darbo aplinkoje, kuriuo pasitikite ir papasakokite jam apie tai, kaip jaučiatės. Kartais net ir kelias minutes trunkantis pokalbis gali žymiai pagerinti Jūsų nuotaiką bei suteikti palengvėjimą.
- Nustatykite limitus - jog galėtumėte sėkmingai atsitiesti po sunkesnio periodo, nebeprisiimkite papildomų veiklų, jeigu jos nesudaro Jūsų pagrindinių atsakomybių! Tai kartais būna tikras išbandymas - bet pasakyti „ne" reikia išmokti!
- Suraskite laimę veikloje po darbo - tai gali būti sporto salės lankymas, šokių užsiėmimai, paprasčiausi išėjimai į miestą su draugais ar filmų namuose geroje kompanijoje žiūrėjimas. Sąmoningas veiklų, teikiančių pasitenkinimą įtraukimas į dienotvarkę gali Jūsų pasaulėžiūrai suteikti balanso ir atpalaiduoti
- Pasirūpinkite savo sveikata. Užtektinas miego valandų skaičius, reguliarus ir sotus valgymas ir sporto veikla yra Jūsų fizinei bei psichologinei sveikatai ypač svarbūs veiksniai. Apmaudus faktas yra tai, jog stresingesniu periodu išlaikyti savo sveiką santykį su kiekvienu iš jų gali būti dar sunkiau, negu įprastai. Susikoncentruokite ir priminkite sau to naudą - nesirūpinimas geros savijautos bei sveikatos pamatu laikomais dalykais gali ypač padidinti streso sukeliamus padarinius ir sustabdyti Jus nuo atsigavimo.
